Saulėtos pamokos pajūryje

SPP (1)

Rugsėjo 12-14 d. Dauniškio gimnazijos II klasių gimnazistai buvo edukacinėje išvykoje: „Atrask ir pažink Lietuvos pajūrį“. Tai tradicinė išvyka, daugiau nei dešimt metų organizuojama geografijos mokytojos Ligitos Pelikšienės. Vadinasi, ji pateisina mokytojų ir vaikų lūkesčius, suteikia daug žinių ir emocijų. Visos kelionės metu tiek autobuse, tiek nuvykus į numatytą vietą    pamokas veda  savo auklėtinius  lydintys mokytojai, taigi pamokos kasmet šiek tiek skiriasi. Šįmet geografijos, lietuvių kalbos, biologijos, kūno kultūros pamokas gimnazistams vedė mokytojos Ligita  Pelikšienė, Audronė Snieganienė, Rosita Lagūnienė, Kristina Skorochodovaitė. 

      Mokiniai aplankė daug objektų: pirmasis buvo Šaltojo karo muziejus  Žemaitijos nacionaliniame parke, kur apie dar neseną istoriją gidė pasakojo gražia, mokiniams neįprasta žemaičių tarme. Todėl istorijos pamoka baigėsi originaliai: tikra žemaičių tarme papasakotais padavimais apie Platelių ežerą. Tą pačią dieną gimnazistai aplankė Klaipėdos UAB „Roshen“ saldainių fabriką. Į saldžiąją edukacinę programą įėjo ne tik supažindinimas su fabriku ir šiame fabrike reikalingomis specialybėmis, bet ir galimybė pabūti konditeriais: kiekvienas galėjo iš karamelinės masės pasigaminti savo ypatingąjį saldainį ir dar gavo fabriko produkcijos dovanų.  Gimnazistai tradiciškai aplankė ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ten jie sužinojo, koks yra laivo mechaniko darbas, kaip laivai vykdo gelbėjimo operacijas jūroje, galėjo pastovėti prie laivo šturvalo, perplaukė uostą virtualiu laivu. Šią aukštąją mokyklą baigė Dauniškio gimnazijos mokinys Lukas Pelikša, kuris šiuo metu yra karinio lavo „Skalvis“ ginkluotės vadas. Jis kitą dieną ir vedė mokiniams ekskursiją savo laive (kitas ekskursijos objektas buvo Karo laivų flotilė), papasakojo apie pagrindines vieno iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų -  Karo laivų flotilės – funkcijas. Pasirodo, šie laivai vis dar randa nesprogusių Antrojo pasaulinio karo minų, atlieka išminavimo operacijas, jas nukenksmina, jie patruliuoja ir stebi povandeninę ir viršvandeninę  aplinką, turi per labai trumpą laiką susiruošti ir išplaukti į gelbėjimo ar antiteroristinę operaciją. Gimnazistai  apsilankė ir pačiame seniausiame priešmininiame laive „Sūduvis“, ir daugiafunkciniame kariniame laive „Sėlis“. Karo laivai visiškai skiriasi nuo prekybinių laivų: daug greitesni, manevringesni, ginkluoti bei specialiai šarvuoti. Mokiniai turėjo progos pažvelgti į karininkų kajutkompaniją (laivo patalpa vadovybės pasitarimams, poilsiui),  kambuzą (laivo virtuvę), kajutę, sužinojo apie vėliavų reikšmę, suprato, kad tarnaujantys karo laivyne turi būti fiziškai ištvermingi, labai drausmingi, pareigingi ir pasiruošę bet kuriuo metu išplaukti į jūrą. Karo laivyne yra ir merginų. Šiuo metu karo laivynui trūksta jūreivių, ir tai mokiniams atrodė truputį keista, nes sąlygos tarnaujantiems suteikiamos gan geros: jie  gauna palyginti gerą atlyginimą, jiems dengiama buto nuoma, nemokami laivo virtuvės pietūs tikrai skanūs, yra ir daugiau privilegijų. Jūrininkus Lietuvoje rengia tik dvi mokymo įstaigos - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos laivininkų mokykla. Tačiau ir po 12 klasių galima baigti kelių mėnesių bazinius mokymus ir tapti visaverčiu flotilės ekipažo nariu, dirbti, įgyti platesnes jūreivio-virėjo, jūreivio-suvirintojo, laivų motoristų-elektrikų kvalifikacijas, kilti karjeros laiptais. Beje, apie specialistų trūkumą mokiniai išgirdo ir dar viename lankytame objekte - AB „Vakarų laivų gamykla“. Ten mokinius supažindino  su laivų statybos ir remonto pramonėje reikalingomis profesijomis, stipendijų bei karjeros galimybėmis. Mokiniai iš arti pamatė, kokioje aplinkoje vyksta darbai, kokia jų specifika. Taigi, pirmoji diena ir antrosios pusiaudienis, praleisti  Klaipėdoje, paliko daug neišdildomų įspūdžių, sukėlė minčių apie ateitį, profesijos pasirinkimo galimybes. Pirmos dienos pavakary gimnazistai atvyko į poilsio namus Šventojoje. Įsikūrę visi skubėjo į mokytojos Kristinos vedamą kūno kultūros pamoką pajūryje. Komandos kūrė prisistatymus, dalyvavo smagiose estafetėse. Stiprus pajūrio vėjas, nešantis smėlį, jūros bangų baltos keteros buvo puikus fonas greitoms rungtynėms, jaunų žmonių juokui ir klegesiui.

Nemažai laiko mokiniai praleido Kuršių nerijoje. Pasikeisdamos turėjo ką pasakyti ir lietuvių kalbos, ir geografijos, ir biologijos mokytojos. Juodkrantės krantinėje mokiniai matė smėlio skulptūras, o Juodkrantės sengirėje sustojo pasižiūrėti kormoranų kolonijos. Biologijos mokytoja Rosita papasakojo, kad  Juodkrantės sengirėje kas pavasarį maždaug 8 ha plote lizdus susisuka apie 2500-3000 kormoranų porų. Tai paukščiai, kuriems patinka tvirti, aukšti, stori medžiai. Be to, jiems reikia maisto – smulkios   žuvies, tad pajūrio sengirė jiems labia patogi vieta. Čia  žemė nuo paukščių išmatose esančios šlapalo rūgšties yra rūgšti, todėl niekas neauga, miškas su nudžiūvusiais stuobriais atrodo kaip dykynė. Todėl kolonijos dydį bandoma reguliuoti, tačiau jokiu būdu ne išnaikinti. Kormoranai tuose pačiuose medžiuose peri ilgus metus. Ši teritorija naudinga kitiems gyvūnams – jie čia slepiasi, randa maisto. Išdžiūvusios  pušys pilnos uoksų, jų stuobryje apstu gyvybės. Pakraščiuose miškas  savaime atsikuria.  Be to, kormoranai nėra svetimų kraštų atklydėliai, jie yra mūsų paukščiai, seniau beveik išnaikinti. Po to mokiniai aplankė Naglių gamtos rezervatą,  susipažino su ypatingo grožio kraštovaizdžiu, ėjo pėsčiųjų taku per Pilkąsias kopas Kuršių marių link ir, nors pavargo, atsivėręs vaizdas į jūrą ir į  marias  atpirko nuovargį.  Nuvykę į Nidą mokiniai  kopdami į Parnidžio kopą apžiūrėjo vieno žymiausių XX a. egzistencialistų Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) skulptūrą, kurios istoriją sužinojo autobuse, o prie akmeninio Saulės laikrodžio ant Parnidžio kopos viršūnės  mokytojos Ligitos geografijos pamokoje susipažino su šios vietos unikalumu, baltosiomis ir negyvosiomis kopomis, galimybe pamatyti Rusijos Federacijos dalyje plytinčias kopas, sužinojo, kokias paslaptis saugo smėlynai. Be abejo, mokiniai išstudijavo Saulės  laikrodžio, kuris pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį rodo tikslų astronominį laiką, veikimą, sužinojo kitų įdomių dalykų. Pamokos pabaigoje mokiniai gavo užduočių: reikėjo surasti svarbius pamokose aptartus objektus. Po to mokiniai pažintiniu Parnidžio taku  grįžo į Nidą, pakeliui ieškojo informacijos apie visus Kuršių nerijos augalus ir gyvūnus, geologiją ir istoriją. Dienos pabaigoje buvo sunku patikėti: mobilūs telefonai rodė apie 10 nueitų kilometrų. Pavakarieniavę mokiniai grįžo į Šventąją, kur  komandoms buvo įteikti skanūs prizai - arbūzai ir melionai. Gal jie padėjo atgauti jėgas, nes nuovargis išgaravo, vaikai dar maudėsi jūroje, kambariuose netilo kalbos.

                 Trečią dieną kelionės maršrutas vedė į Palangą. Pirmiausia mokiniai aplankė Palangos botanikos parką.  Jie išklausė pasakojimų apie grafų Tiškevičių rūmus,  kuriuose dabar įrengtas Palangos gintaro muziejus,  parke esančias „Laiminančio Kristaus“, „Eglės žalčių karalienės“ skulptūras, Birutės koplyčią, pastovėjo prie Lurdo, įrengto  dar 1901 metais, simbolinės Birutės amžino poilsio vietos.  Ant Birutės kalno įrengtoje aikštelėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į jūrą, mokytoja Audronė gimnazistus pakvietė į lietuvių kalbos pamoką „Maironis ir Palanga”. Mokiniai sužinojo, kas sieja Maironį su Palanga, kokių jausmų apimtas ir kada poetas parašė savo vieną geriausių eilėraščių „Nuo Birutės kalno“, kuris slepia jo širdies dramą. Jis išreiškia ir giluminį žmogaus, žemės ir vandenų ryšį - Maironis Baltijos jūrą įrašė į lietuvio dvasinę savivoką. Mokiniai pasvarstė, kodėl būtent jūra tampa gyvenimo, praeinamumo, laiko tėkmės, dramatiško nerimo metafora, kodėl vandens archetipas toks gyvybingas. Jie išgirdo mokytojų skaitomus ir kitus Maironio eilėraščius, besisiejančius su jūros tema. Padarę išvadą, kad jūra poezijoje visada kalba apie žmogaus sielos troškimus, jie gavo užduotį sukurti savo posmą ar kūrinį, kurio genezė ir būtų šios kelionės nuostabūs gamtos vaizdai.   Gavę ir daugiau užduočių, perėję ilgą ruožą paplūdimiu, pasivaikščioję Palangos tiltu, mokiniai turėjo dar vieną galimybę - aplankyti Olando kepurės kraštovaizdžio draustinį, sužinoti apie parabolines kopas, pasivaikščioti 16-18 metrų aukščio skardžiu. Tokio aukšto jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra.

                   Taigi daug sužinoję, daug prisigrožėję, susiradę savo širdelės formos akmenukus, prisimaudę jūroje ir dieną, ir vakare (drąsuoliai dar ir rytais su mokytoja Ligita)  gimnazistai grįžo namo. Šios trys pamokų dienos gamtos grožio ir harmonijos erdvėje leido realiai patirti tai, ko mokoma, pažadino vaizduotės galias ir suteikė daug džiaugsmo ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

SPP (1)
SPP (2)
SPP (3)
SPP (4)
SPP (5)
1/5 
start stop bwd fwd